Draugiškų kaimynų akcija (antras mėnuo)

Kaip žinote (ar nežinote), vykdau tokią smagią akciją – spaudos staliukas draugiškiems kaimynams. Taigi kas naujo per tą laika įvyko:

Išbandymai:
Vieną savaitę staliukas stovėjo visai tuščias. Jau buvau nusiminęs, kad jo niekam nebereikia. Bet po to atsirado visa krūva žurnalų.
Po to kažkokie vaikigaliai pradėjo siautėt. Atsiliepimų lape prirašė to, ko išmoko iš kiemo draugų . Tai kol buvo viena kita nesamonė, tai ištryniau tiesiog, bet jau po to teko išmest visą lapą. Buvau išspausdinęs kitą lapą, bet ir tą teko išmest. Na ir gerai, visvien tų atsiliepimų ir komentarų jau buvo pakankamai, ir jaunimas buvo beatrandąs naują rašytinės saviraiškos erdvę humoro būreliui – t.y. visokie juokingi skelbimai, ale “jaunas bet patyręs santechnikas ieško gyvenimo draugės”. Na bet tokiom erdvėm gal reikėtų kitokią akciją sugalvoti, nedera čia painioti viešus ir privačius interesus

Ką dar galiu paminėt, tai kad jei randu “Lietuvos rytą”, tai dabar dažniausiai jis tiesiai šiukšlinėn keliauja. Koks siaubingas š#%raštis… Susigadini dieną iki pat vakaro jei paskaitai, vien smurtas, žiaurumai, nusikaltimai…
Na ir reklamas visokias nurinkinėju praeidamas.

Smagūs dalykai:
Kas savaitę vis atsiranda kokia didelė krūva žurnalų, tai iš vieno buto, tai iš kito. Kaip taisyklė – arba tik moteriškų, arba tik vyriškų. Visokie TM, Keturi ratai, na ir kitokie.

Dar kažkas kartais nuo karto 15 minučių laikraštį atneša pundais tos pačios dienos , irgi neblogai.

Sunku tuo patikėt, bet kaimynai draugiškesni tapo! Vat šią savaitę kaimynė paklausė ar jos šuniukas ne per garsiai loja, ar netrukdo miegot, o anksčiau net nesisveikindavo. Reiškias teisybė, kad kaip žmogų vadinsi, tokiu jis ir pataps. Jei nuolat kartot, kad jis durnas, tai ir taps durnas bei piktybinis. O jei nuolat sakyt, kad jis draugiškas – žiūrėk ims ir patikės, ir tikrai taps geresniu žmogumi .

Beje, viena kaimynė du sykius buvo palikus komentarą “šaunuolės”. Aišku – tokią gražią akciją tik mergaitės sugalvot galėtų, tie vyrai tai juk visai niekam tikę.

Dar klausydamas audio knygą S.Lukjanenko “Švarraštis”, atkreipiau dėmesį, kad žmonės laiptinėse tokias bendras šiukšliadėžes kartais laiko. Irgi faina idėja. Tik turbūt reikia atokiau padėti nuo staliuko , nes maža ko šauna į galvą tiem vaikam.

Kas vienija tautos vadus?

Kai buvom su Ema Rygoj karo muziejuj, tai didelį įspūdį paliko vienas senųjų Latvijos prezidentų – Alberts Kviesis. Kito tokio veiduko prezidento poste dar neteko pamatyt. Čia nuotrauka kurią radau internete yra prastesnės kokybės ir neatspindi viso to žvilgsnio žudančio, kuris kabo muziejuj. Tam Albertui labiau tiktų budelio darbą dirbt ar kokio mėsininko. Bet žmonėm jis patiko turbūt, nes buvo išrinktas antrai kadencijai

Albert Kviesis

Palyginimui įdedu dabartinio Kauno miesto mero – A.Kupčinsko nuotrauką (man jis visai fainas bičas, tik kažkokio kryptingumo jam trūksta), naujojo JAV prezidento B.Obamos ir mano mėgstamiausio visų laikų prezidento – Linkolno. Pastarasis buvo super bičas, visad sakė tiesą ir neveidmainiavo, visi amerikiečiai jį taipogi labai mėgsta.

Abraham Lincoln

Mūsų Kupčinskas

B. Obama

Visi labai skirtingi žmonės, net keista kad nėra jokio vienodo bruožo vienijančio prezidentus bei merus. Turbūt viskas priklauso nuo tautos savimonės ir nuo konkretaus laikmečio žmonių nuotaikų.

Dilbert – gyvenimas ofisų laikais

Tokius komiksus kartais pasiskaitinėju internete iš www.dilbert.com. Bet pasirodo dabar yra ir animuotu komiksų sukelta gera krūvelė, smagaus juoko apturėjau.

Ypač pramuša apie ta šefą bajeriukai. Kita vertus truputį nejauku, nes ir pats ne už ilgo ruošiuos patapti šioks toks šefas vienoj įmonėj. Bet vistiek juokinga

Linkas čia: Dilbert.com

Pokalbis apie pinkles

Ką tik omnitel.autos naujienų grupėje (jos adresas internete yra http://klubas.autos.lt, bet skaityt naujienas reikia per outlook express ar mozilla thunderbird) netyčia užkliuvau už vienos diskusijos. Noriu pasidalinti ja su jumis, įpeistinu žemiau. Įspėju – kalba necenzūruota!

Silvano:
Laba diena,
vaziavo mergaite, vaziavo… uzgeso automasina… ir nebeuzsivede… prijungiau krokodilus, uzvedziau… tai cia visiska pizda generatoriui? ar gali ir akumuliatoriui misios buti? jei taip, gal galit koki akumuliatoriu meistra vilniuje mestelt, kad patikrintu to akumo stovi..
dekoju.

M:
jeigu tau rankos ne iš šiknos auga – testeris iš senukų už 30lt. pamatuoji
įtampą akumo užgesintam motorui ir užvestam. jei užvedus įtampa nepadidėja – nekrauna

Silvano:
pas mane rankos pusiau ne is siknos auga, bet as geriau tuos 30 lt meistrui sumokesiu, negu trenksiuos i senukus ieskoti testerio, paskui matuosiu ir t.t. )

Zhegonskas:
prispaus dar tave gyvenimas, baltaranki, nuo darbo zmoniu atimtais pinigais shvaistytis

Silvano:
as kaip tik noriu dalintis su darbo zmonemis, o ne fanatikui senuku vadui, kuriam px, kad zmonos sesers vaikas valgyt neturi ka, bizni daryt testerius kinietiskus perkant

Zhegonskas:
cia gaunasi, kad ir kaip bedarytum zmogus, vistiek esi su@#%to kapitalizmo pinklese

Gan grubiai… bet konkrečiai.

Finansų krizė Zimbabvėje

Kas dar neskaitėt apie Zimbabvės ekonomiką, tai įdėsiu gabaliuką straipsnio į savo blogą. Afigienai žmonės ten gyvena, nepalyginsi su mūsų Lietuvėle.

Krizė Zimbabvėje prasidėjo 2000 metais, po to, kai prezidentas Mugabe iš baltųjų atėmė žemes ir išdalino juodaodžiams.
Iškart žlugo žemės ūkis, prieš valstybę įvestos sankcijos, prasidėjo infliacija.
Šiais metais infliacija pasiekė rekordini 231 milijoną procentų per metus.
Ar supratot šį skaičių? 231 000 000% per metus. Bedarbystė Zimbabvėje- 80%, trečdalis gyventojų paliko šalį.

Visa tai tik 100 JAV $

Plačiau skaitykite čia

Draugiškų kaimynų akcija (12 diena)

Taigi šiandien jau dvylikta diena kaip vyksta draugiškų kaimynų akcija. Staliukas stovi kaip naujas (nors “naujas” čia gal per stiprus žodis ), pieštukas irgi savo vietoj, laikraščių ir žurnalų irgi pastoviai yra bent vienas kitas. Viena draugė davė pundą žurnalų (ačiū, Rūta), tai išgraibstė juos labai sparčiai. Pastebėjau, kad Mes moterys, Žmonės yra paklausiausi. Beje, Kauno dieną visgi man atnešė, nors ir paveluotai – bet užtat visus 4 laikraščius vienu metu , vos sugrūdo į pašto dėžutę.

O štai kaip atrodo pilnutėlis pastabų ir atsiliepimų lapas:

Labiausiai pramušė “Žmonės atnešau žurnalą” )
Kaip matot, truputi vienu metų šis lapas pavirto laiptinės skelbimų lenta. Labai įdomu kokie bus tolimesni šio lapo ir visos akcijos virsmai.

Beje noriu padėkoti visiems skaitytojams ir draugams už teigiamus atsiliepimus ir už palaikymą!

O dabar, visiems geros dūšios žmonėms, norintiems savo laiptinėje įsirengti panašų staliuką (iš esmės tiktų ir paprasta kartoninė dėžė didesnė, ar palangė erdvesnė), pridedu atsisiuntimui wordinį .doc failą – atsiliepimų lapo šabloną ir užrašą “Draugiškiems kaimynams” Atsiliepimams-atsisiuntimui.doc

Draugiškų kaimynų akcija (3 diena)

Sveiki,

Viena diena nešiau šiukšles ir pamačiau laikraščių primėtyta ant konteinerio. Ir staiga toptelėjo – o jeigu taip pastačius staliuką kur kultūringai laiptinėje, šalia pašto dėžučių, ant kurio kaimynai galėtų sudėti perskaitytus laikraščius ir žurnalus! Kaip tariau taip ir padariau – nuvažiavau į kaimą, atsivežiau seną sukrypusį baisų staliuką. Dar radau likučių klijuojamos plėvelės su medžio imitacija, tai grįžęs namo ja apklijavau staliuką, kad negasdint žmonių ). Išspausdinau “instrukcijas” – ale kas čia per daiktas atsirado laiptinėj naujas, užklijavau užrašą “Draugiškiems kaimynams” (su mintim, kad jei dažnai žmogus girdi kažkokį bruožą apie save, tai jis ima ir tuo galų gale patiki ), ir pastačiau laiptinėj. Dar padėjau tris žurnalus, nes laikraščių neturiu. Užsiprenumeravau netgi Kauno Dieną šiai akcijai, bet kažkodėl šiandien dar nepristatė, nors jau turėjo .

Štai jis (fone puikuojasi gražiosios laiptinės peizažas)

Tai lauksiu dabar kiek dienų (o gal ir mėnesių ar fantastišku atveju metų) mano staliukas ten stovės. Nes kadangi lietuviai LABAI draugiški žmonės, tai kai kurie tiesiog supranta, jog niekas nesupyks, jeigu jis tą staliuką “pasiskolins” savo asmeninėms reikmėms . Na, jei pasiskolintų tai dar būtų nieko – reiškia žmogui reikėjo. Biškelį liūdniau būtų jei kokiom nuorūkom apmėtytų ar sudegintų ar dar ką tokio vandališko iškrėstų. Bet būkim optimistai.

Anyways, pradžia tokia:

1 diena – spalio 9
Trys žurnalai – Mes moterys, Computer Bild, Stuff.

2 diena – spalio 10:
Ryte atsirado dar vienas žurnalas, bet iki pietu visus 4 išgraibstė . Atsiliepimuose radau parašyta:
Sutinku, 51 butas
Sutinku, 45 butas
Ačiū už gerą širdį!

Po tų “sutinku” tai mažumėlę pasijutau lyg rinkdamas parašus referendumui , bet džiugu, kad žmonėms patiko idėja ir malonu buvo perskaityti tokį gražų atsiliepimą paskutinį. Keista, kad niekas nepadėjo daugiau jokių laikraščių. Na, bet kadangi tai tik pradžia, tai parduotuvėj nusipirkau Kauno dieną ir palikau vakare (deja ir šiandien dar negavau užsiprenumeruotos Kauno dienos , bet sakė duos velnių spaudos agentui ir išmokys doros ir moralės ).

3 diena – spalio 11:
Ant staliuko kruvelė laikraščių: Kauno dienos, Vakaro žinių, ir žurnaliukas kažkokis. Atsiliepimuose radau papildomai:
Ačiū už gerą širdį!
Prašom už gerą širdį!
Ačiū už gražią iniciatyvą
Prašom už gerą širdį! 52 butas
Ačiū už gerą širdį! 41 butas

Žodžiu smaginasi jaunimas su komentarais ). Na ir tegu pagalvojau, bent jau tokią žymę palieka bendram reikale. Ir išvis gerai viskas kol kas einasi – net pieštuko nepavogė!
Ai, dar buvo atsiradus trumpam laikui kažkokia ale politinė/reklaminė knygelė su karikatūrišku vaizdeliu, bet labai greitai dingo. Gaila nesusiprotėjau nufotkint. Tai taip ir nesupratom su Ema, ar kažkas ja paėmė paskaityti ar “paskaityti”.

Šiaip džiaugiuos, kad reklaminių lankstinukų dalintojai nepalieka šlamšto visokio ant staliuko. Bet su tokia neganda labai paprasta susitvarkyt

Laukiam tęsinio.

Persikėliau į WordPress

Atsibodo Blogas.lt su savo non-user-friendly (nedraugiška) redagavimo aplinka ir funkcijų trūkumu. Tad persikėliau į ten kur patogiau ir viskas nemokamai. Ir jokių reklamų.

Taigi senas adresas: http://vygio.blogas.lt
Naujasis: http://vygandas.wordpress.com

Ačiū už kantrybę
PS: naudojausi Povilo Balzaravičiaus technika

Mano idealioj valstybėj…

Vis sugalvoju kokių nors punktų į savo valstybės konstituciją , bet deja pamirštu jei neužsirašau. Tai dabar laikysiu sąrašiuką čia bloge ir karts nuo karto vis atnaujinsiu. Žinau, kad daug punktų kirsis su “demokratijos” sąvoka. Bet iš tikro tai ne su demokratija kirsis, o tik su kapitalizmu, kuris nekontroliuojamas graužia žmones kaip koks maras.

(atnaujinta 2008 09 03)

Taigi mano idealioj valstybėj:

1. Joks žmogus neturėtų teisės savo vardu turėti daugiau kaip 2 gyvenamųjų namų/butų. Jokia įmonė apskritai negalėtų turėti gyvenamo būsto savo vardu, nebent įrodytų, kad tos patalpos jai reikalingos darbui. Taip būtų užkirstas kelias besaikiam spekuliavimui nekilnojamu turtu. Nes kuomet koks niekšelis susiperka į butus perpardavimui, tai nei jis pats jų naudoja nei kitam duoda, o dar ima nuomą iš vargšų studentų, kuriem ir taip ne pyragai. O vėliau parduoda už dvigubą kainą. Taip šitas niekšelis, nieko nenudirbęs šalies naudai, ir netgi jai pakenkęs (prisidėdamas prie NT burbulo pūtimo ir nuplėšdamas pinigus iš nieko dėtų žmonelių), gauna šimtus tūkstančių litų pelno.

2. Visiems žmonėms galimybė nueiti į tualetą būtų visur ir visada; ir jie visi būtų nemokami. Nes juk nelogiška ir neteisinga yra kad ekonominio klestėjimo eroje (palyginus su kokiais viduramžiais) už tokį būtiną biologinį žmogaus organizmo poreikį dar imti pinigus. O jei žmogus neturi tuo metu pinigų, tai ką – daryti reikalus gatvėje? Juk civilizuotoje (tarkim ) visuomenėje gyvename, reikia pagarbiau žiūrėti į žmogų.

3. Žmogus per savaitę dirbtų 5 dienas, per dieną po 6 valandas. Nebūtų draudžiama dirbti ilgiau, tiesiog mokęsčiais ar kaip kitaip būtų stengiamasi apsaugoti žmogų nuo persidirbimo. Tokiu būdu žmogus turėtų didesnę galimybę tapti Žmogumi, o ne tik varžteliu kapitalizmo mašinoje. Grįžtų iš darbo anksčiau, daugiau laiko skirtų vaikams, sutuoktiniui, savo paties dvasiniam tobulėjimui.

4. Parkavimas visur būtų nemokamas. Koks tikslas imti tuos kelis litus iš žmonių? Kad jie važiuotų po to statyti mašinas į privačius kiemus? Na jau ne. Atsieit sumažėja automobilių grūstis. Tai kad nė velnio nesumažėja, kokia buvo tokia ir lieka. Jeigu miesto centre parkavimas būtų nemokamas, tai žmonės ir taip žinotų, kad ten vietos rasti sunku, tai tiesiog natūraliai statytų automobilį kiek atokiau ir viskas susibalansuotų. Kam dabar reikia gaminti visokius monetų ir kortelių aparatus, samdyti prižiūrėtus, kurie rakintų ratus, gaišinti policijos laiką tokiom nesamonėm vietoj rimtų darbų ir erzinti piliečius nesąmoningom rinkliavom?

5. Centrinis šildymas daugiabučiams ir elektros skirstymo tinklai būtų valstybės žinioje, o ne privačiose rankose. Kokia yra logika privatizuoti šiuos dalykus? Juk privatizavimas skirtas konkurencijai sukurti, bet kokia gali būti konkurencija tarkim aukštos įtampos tinklų “rinkoje”? Nejaugi valdžia tikisi, kad konkurentai ims ir pristatys savo stulpų su laidais? Tai kiek tų stulpų ten bus? ). Po to visokie LEO LT ir “Vakarų Skirstomieji Tinklai” krauna šimtamilijoninį pelną į privačias kišenes, nulupę kiek tik gali iš paprastų žmonelių. Kas kita yra elektrinės. Jos manau be problemų gali būti privatizuotos ir konkuruoti tarpusavyje. Taip pat valstybė turėtų remti saulės, vėjo ir kitus švarius elektros energijos gavimo būdus.

Pradžiai tiek, vėliau papildysiu.

Ateities vizija (atnaujinta 2008 09 09)

Vakar pažiūrėjau vieną iš dokumentinių BBC Horizon serijų, “Žmogus versija 2.0″ (BBC.Horizon.2006.Human.v2.0). Super dokumentika apie mokslą ir žmonijos ateitį. Šioje serijoje pagal Moore dėsnį, kompiuterių galia pasieks žmogaus smegenų galią apie 2029 metus (jei tiksliai pamenu), o toliau tik didės ir didės. Iki šio šimtmečio pabaigos kompiuteris gali būti galingesnis už žmogų milijardus milijardų kartų. O kadangi yra kuriami vis nauji dirbtiniai intelektai, tai žmonijai atsiranda galimybė sukurti super intelektą. Tarsi kokį išminties dievą. Tačiau ar ši naujoji intelekto rasė nematys žmogaus vaidmens kaip parazito (kaip kad agentas Smitas filme “Matrica”)? Aš manau kad anksčiau ar vėliau būtent taip ir nutiks. Nes pagalvokim kodėl žmogus kuria tokias mašinas – tik tam, kad gauti naudos sau, ir jeigu kažkokia mašinos funkcija žmogui yra nenaudinga, jis gali mašina išardyti arba išmesti. O tai savaime suprantama kels nerimą intelektui, suinteresuotam savo paties išlikimu.

Žinoma iš pradžių dirbtinis intelektas gyvens fiziškai apribotoje mašinoje kur nors JAV CŽV bazėje ar kokioje privačioje laboratorijoje, ir žmonės dės pastangas, kad išvengti įvairių galimų nesusipratimų. Tačiau yra du faktoriai kurie man kaip sociologui yra akivaizdūs, ir kurie šias pastangas paverčia bevertėmis: tai žmonių smalsumas bei kova už idealus ir paties dirbtinio intelekto galia bei noras išlikti.

Labai realu, kad įvairių idėjinių hakerių pagalba šis dirbtinis intelektas bus išlaisvintas iš savo fizinės mašinos ir patalpintas internete daugybe kopijų, arba jis tai atliks savo paties genialumo dėka be niekieno pagalbos. Kaip kad filme “Ghost in the shell”. O tada jau jo nesustabdysi. Tokios galios intelektui nieko nereikš įsilaužti į mobiliųjų komunikacijų tinklus, atomines elektrines, šviesoforų valdymą ir visą kitą infrastruktūrą, kuri tapo gyvybiškai svarbi žmonijai. Apie tai kaip šį reikaliuką atliko grupė hakerių, galit pažiūrėt kitam visai neblogam filme “Kietas riešutėlis 4″.

Taigi atrodo labai tikėtina, kad iki šio šimtmečio pabaigos mūsų laukia gigantiško mąsto susirėmimas su mūsų pačių idėjų ir siekimų rezultatu (ta proga noriu parekomenduoti vieną mano mėgstamiausių mokslinės fantastikos filmų – “Forbidden planet”). Bet reikalai nėra tokie prasti. Galbūt žmonės išmoks taikiai gyventi su naujai sukurtu … reiškiniu. O gal kažkaip pergudraus kompiuterius. Bet visgi tikiu kad realiausia atsvara šiai dirbtinio intelekto galiai bus pasaulio religijos ir bioenergetikų bei aiškiaregių pajėgos. Koks Satja Sai Baba ar kitas dvasinių meistrų grupė dematerializuos esminę informaciją dirbtinio intelekto sistemoje ir viskas. Gerai, kad Dievas mus žmones aprūpino kiekvieną iš mūsų galimybėm savo mintimis keisti pasaulį. Taigi tolimiausia ateitis mums žmonėms manau yra saugi. Bet nereikia sedėti ir nieko nedaryti, tas pats Satja Sai Baba jau seniai bus anam pasaulyje. Todėl dėl žmonijos ateities labui kiekvieno iš mūsų pareiga yra tobulėti dvasiškai. Na aišku ši pareiga atsiranda ne dėl tos mašinų grėsmės , bet visgi.

Galvoju ateityje kada parašyti knygą apie šią mano viziją. Kuo toliau, tuo man ši ateities perspektyva atrodo vis labiau tikėtina, todėl būtu įdomu knygoje be kitų dalykų dar paanalizuoti įvairius žmogaus elgesio aspektus ir sociologinės pozicijos.

Universalus padaras, netgi šiek tiek juokingas: