Vakar pažiūrėjau vieną iš dokumentinių BBC Horizon serijų, “Žmogus versija 2.0″ (BBC.Horizon.2006.Human.v2.0). Super dokumentika apie mokslą ir žmonijos ateitį. Šioje serijoje pagal Moore dėsnį, kompiuterių galia pasieks žmogaus smegenų galią apie 2029 metus (jei tiksliai pamenu), o toliau tik didės ir didės. Iki šio šimtmečio pabaigos kompiuteris gali būti galingesnis už žmogų milijardus milijardų kartų. O kadangi yra kuriami vis nauji dirbtiniai intelektai, tai žmonijai atsiranda galimybė sukurti super intelektą. Tarsi kokį išminties dievą. Tačiau ar ši naujoji intelekto rasė nematys žmogaus vaidmens kaip parazito (kaip kad agentas Smitas filme “Matrica”)? Aš manau kad anksčiau ar vėliau būtent taip ir nutiks. Nes pagalvokim kodėl žmogus kuria tokias mašinas – tik tam, kad gauti naudos sau, ir jeigu kažkokia mašinos funkcija žmogui yra nenaudinga, jis gali mašina išardyti arba išmesti. O tai savaime suprantama kels nerimą intelektui, suinteresuotam savo paties išlikimu.
Žinoma iš pradžių dirbtinis intelektas gyvens fiziškai apribotoje mašinoje kur nors JAV CŽV bazėje ar kokioje privačioje laboratorijoje, ir žmonės dės pastangas, kad išvengti įvairių galimų nesusipratimų. Tačiau yra du faktoriai kurie man kaip sociologui yra akivaizdūs, ir kurie šias pastangas paverčia bevertėmis: tai žmonių smalsumas bei kova už idealus ir paties dirbtinio intelekto galia bei noras išlikti.
Labai realu, kad įvairių idėjinių hakerių pagalba šis dirbtinis intelektas bus išlaisvintas iš savo fizinės mašinos ir patalpintas internete daugybe kopijų, arba jis tai atliks savo paties genialumo dėka be niekieno pagalbos. Kaip kad filme “Ghost in the shell”. O tada jau jo nesustabdysi. Tokios galios intelektui nieko nereikš įsilaužti į mobiliųjų komunikacijų tinklus, atomines elektrines, šviesoforų valdymą ir visą kitą infrastruktūrą, kuri tapo gyvybiškai svarbi žmonijai. Apie tai kaip šį reikaliuką atliko grupė hakerių, galit pažiūrėt kitam visai neblogam filme “Kietas riešutėlis 4″.
Taigi atrodo labai tikėtina, kad iki šio šimtmečio pabaigos mūsų laukia gigantiško mąsto susirėmimas su mūsų pačių idėjų ir siekimų rezultatu (ta proga noriu parekomenduoti vieną mano mėgstamiausių mokslinės fantastikos filmų – “Forbidden planet”). Bet reikalai nėra tokie prasti. Galbūt žmonės išmoks taikiai gyventi su naujai sukurtu … reiškiniu. O gal kažkaip pergudraus kompiuterius. Bet visgi tikiu kad realiausia atsvara šiai dirbtinio intelekto galiai bus pasaulio religijos ir bioenergetikų bei aiškiaregių pajėgos. Koks Satja Sai Baba ar kitas dvasinių meistrų grupė dematerializuos esminę informaciją dirbtinio intelekto sistemoje ir viskas. Gerai, kad Dievas mus žmones aprūpino kiekvieną iš mūsų galimybėm savo mintimis keisti pasaulį. Taigi tolimiausia ateitis mums žmonėms manau yra saugi. Bet nereikia sedėti ir nieko nedaryti, tas pats Satja Sai Baba jau seniai bus anam pasaulyje. Todėl dėl žmonijos ateities labui kiekvieno iš mūsų pareiga yra tobulėti dvasiškai. Na aišku ši pareiga atsiranda ne dėl tos mašinų grėsmės 
, bet visgi.
Galvoju ateityje kada parašyti knygą apie šią mano viziją. Kuo toliau, tuo man ši ateities perspektyva atrodo vis labiau tikėtina, todėl būtu įdomu knygoje be kitų dalykų dar paanalizuoti įvairius žmogaus elgesio aspektus ir sociologinės pozicijos.
Universalus padaras, netgi šiek tiek juokingas:
